Turizmas Pamaryje neatsiejamas nuo Pamario miestelių, kaip tik šiandien teko apsilankyti trijuose miesteliuose, kurie yra nutolę tik ~13 km atstumu, tačiau du iš jų yra Klaipėdos rajone – Dreverna ir Svencelė. Trečiasis Šilutės rajone – Kintai. Ir kilo šiokių tokių minčių, kurias suguldžiau žemiau.

Kintai, Dreverna, Svencelė

Dažnai lankausi Pamario miesteliuose ir vis didėjantis kontrastas Klaipėdos rajono naudai man nepatinka. Kažkada visi turėjo panašias startines pozicijas, ypač Kintai ir Dreverna, kurie yra seni pamario žvejų miesteliai, ir atgavus nepriklausomybę, buvo panašiai pilkai nuobodūs, gal net Kintai buvo priekyje, nes turėjo stovyklavietę ir buvo didesnis miestelis.

Tačiau, šiandien, situacija smarkiai pasikeitusi, ir ne Kintų naudai. Atrodo, kad Kintai jei ne rankinį stabdį užtraukė, tai įjungė laisvą bėgį ir rieda. Po truputį juda pirmyn, bet tik tiek, kiek vėjas ir inercija padeda. Lyg tvarkosi, lyg kažkokį ES finansuojamą projektą padaro, bet kažko rimto per 30 metų, apart sukištų milijonų į prieplauką, kuri realiai nefunkcionuoja, daugiau nelabai kas yra.

Dreverna puikus augimo pavyzdys

Visai kita situacija yra su Dreverna, kuri per paskutinius kelerius metus taip šovė pirmyn ir vis vystosi, kad smagu žiūrėti. Kas 3-6 mėnesius čia atvažiavus, vis pamatau kažką naujo, ko nebuvo. Prieš maždaug 10 metų, Drevernai naują kvėpavimą davė naujai sutvarkytas uostas ir įrengtas muziejus (J. Gižo etnografinė sodyba) bei turizmo informacijos centras.

Taip, pradžioje uostas buvo mažai naudojamas dėl per seklaus įplaukimo, bet prieš kelerius metus viskas pradėjo gerėti. Atsirado reguliarus laivo maršrutas Dreverna – Juodkrantė, apžvalgos bokštas, mediniai nameliai, kuriuose galima apsistoti, vietos kemperiams, pradėjo steigtis prekybos kioskeliai, paslaugų teikėjai (vandens dviračių nuoma, laivų nuoma ir pan.), nepamiršti ir vaikai – jiems padarytos supynės, čiuožyklos.

Paslaugos vis plečiasi. Atsirado ir moduliniai nameliai, ir restoranas, ir kavinė, dušai, tualetai. Šiemet jau yra ir lauko baseinas su gultais. Nekalbu apie marių prieigas, kur gali maudytis jau ir vaikai, nes yra išvalytas krantas. Ir tai turbūt ne viskas. Daugiau galima rasti Drevernos uosto svetainėje. Kad čia smagu, galima suprasti ir dėl didelio kiekio lankytojų: kaituotojai, turistai, smalsuoliai, poilsiautojai, lankosi labai gausiai, leidžia laiką ir savo pinigus, ilsisi, grožisi gamta ir vaizdais, gaiviu oru, unikalia vieta. Ir čia norisi grįžti.

Kintai – deja, blogasis pavyzdys

Visai kita istorija yra su Kintais. Man, kaip Šilutės ir pamario krašto gyventojui, labai dėl to gaila. Kaip atrodo Kintai, iš dalies atspindi ir Kintams skirta svetainė. Svetainė yra mėgėjiška ir, greičiausiai, padaryta kažkieno asmenine iniciatyva (ačiū už tai), nes seniau nebuvo nei to.

Ką veikti Kintuose? Yra sutvarkyta prieplauka (už ES milijonus), bet, deja, nelabai naudojama, nes įplaukti į ją nelabai eina, dėl per seklaus vandens. Čia kol kas karaliauja tik kaituotojai ir žvejai.

Ką veikti dar? Yra miškelyje stovykla, kur galima apsistoti. Miestelio centre yra graži, senovinė Evangelikų bažnyčia, kažkada atkelta iš Ventės. Yra pora vietų, kur pavalgyti, kelios parduotuvės bei įdomus Kintų Vydūno kultūros centras, kurį tikrai verta aplankyti. Kaip ir viskas. Daugiau nelabai yra ką veikti. Vieną sykį atvykus, daugiau nelabai yra dėl ko grįžti.

Kintai neturi idėjos, neturi vizijos, nėra koncepcijos, nors kažkada startines pozicijas turėjo geriausias.

Mažiausia Svencelė atrado savo nišą

Išskirtinis pavyzdys yra Svencelė, kuri specializavosi ir tapo kaituotojų rojumi. Vėjuotą dieną čia skraido šimtai jėgos aitvarų. Nors tai sovietmečiu buvęs kaimas su keliomis trobomis, dabar sutraukia daug ekstremalaus sporto entuziastų ne tik iš Lietuvos. Gražu žiūrėti.

Norite išmokti kaituoti, įsigyti įrangos (ar išsinuomoti), galėsite tai padaryti čia pat, kur konteineriniuose nameliuose įsikūrę tam skirti verslai. Po truputį statomi ir nauji gyvenamieji namai. Tad Svencelė taip pat juda pirmyn.

Kiti Pamario miesteliai

Turizmas Pamaryje neapsiriboja tik tais trim miesteliais, yra ir kitų. Apie žymiausią iš jų – Ventę čia nerašysiu, nes su Vente kaip ir viskas gerai, ten tvarkosi Kaune įsikūręs Tado Ivanausko zoologijos muziejus. Nerašysiu ir apie Rusnę – unikalią vietovę, didžiausią Lietuvos salą, labiausiai iš visų šiame Pamario krante esančių miestelių, apdovanotą gamtos išskirtinumu. Tai yra didžiausias nusivylimas ir reikalauja atskiro įrašo.

Ir kokią išvadą galima padaryti iš šios dienos apsilankymo?

Visų pirma turiu pasakyti, kad šis įrašas nėra niekeno inicijuotas, neužsakytas ir neapmokėtas. Tai tik mano asmeninė nuomonė, kaip Šilutės rajono gyventojo, savo krašto entuziasto. Kodėl apie tai rašau? Nes man rūpi turizmas Pamaryje, mėgstu keliauti, kelis metus dirbau turizmo srityje ir šiek tiek apie tai suprantu.

Tad, tiek Svencelė, tiek Dreverna yra puikus pavyzdys, kaip idėja, vizija, verslo ir valdžios bendradarbiavimas ir kryptingas darbas (dirbta daug metų) pradeda duoti puikius rezultatus. Ir atvirkščias pavyzdys, deja, yra Šilutės rajonas, kur vizijų nėra, noro kažką daryti nėra, pagrindiniai ES projektai skirti trinkelių klojimui. Jau dabar matome, kaip toli yra kaimyniniai Pamario miesteliai ir kaip mes, deja, atsiliekame.