Šilutės autobusai - kodėl keleiviai nenori jais važiuoti?

Šilutės autobusai - kodėl keleiviai nenori jais važiuoti?

Kodėl žmonės nelabai (švelniai tariant) nori važiuoti būtent „UAB Šilutės autobusų parko“ (toliau ŠAP) autobusais.

Kadangi pats esu šilutiškis, pastebiu senus, gremėzdiškus, dūmijančius, pakiūžusius ir pustuščius Šilutės autobusus, važiuojančius tiek mieste, tiek užmiestyje. Kyla klausimas, kodėl jais naudojasi gan mažai žmonių. Nemažai keliauju ne tik Lietuvoje, tad matau, kaip kitur yra sprendžiamos visuomeninio keleivių vežimo užduotys ir daugmaž įsivaizduoju, kas yra geras viešasis transportas, o kas nelabai. Deja, galvojant apie Šilutės autobusus, apima gilus liūdesys, nes juos priskirčiau tai antrai kategorijai, kuri nėra sektinas pavyzdys.

Tad pabandysiu panagrinėti, kokios problemos kamuoja Šilutės autobusus bei kodėl keleiviai vengia jais važiuoti ir kaip būtų galima tai pakeisti. Todėl tekstas nebus trumpas.

Šilutės autobusų parkas

Susipažinimą su situacija pradedu nuo Šilutės autobusai interneto svetainės - www.silutesautobusai.lt. Svetainė jau gerokai morališkai pasenusi (tuo metu, kai rašiau straipsnį, šiai dienai 2020 spalis, svetainė kiek atnaujinta), tiek dizaino, tiek funkcionalumo prasme. Reikia pagirti, kad bent jau yra pritaikyta mobiliesiems įrenginiams. Vaizdinė autobusų medžiaga, tikrai neskatina rinktis ŠAP paslaugų, nuotraukos prastos kokybės, autobusai nuotraukoje ne pirmos jaunystės. Žiūrint iš vartotojo (keleivio) pusės, pliusas, kad tituliniame puslapyje iškarto galima rasti nuorodą į tvarkaraščius, bet tik tiek.

Atsidarius tvarkaraščių nuorodą, deja, matau tik formaliai įgyvendintą reikalavimą, kad tvarkaraščius pateikti reikia. Pats pateikimo būdas nelabai aiškus, reikia gerai pasigilinti, norint suprasti, kiek kartų per dieną važiuoja autobusai vienu ar kitu maršrutu. Nėra jokios galimybės matyti visų galimų maršrutų iš tam tikros stotelės (juk keleiviai važiuoja net tik iš Šilutės autobusų stoties). Tad informacijos apie maršrutus pateikimas ir patogumas keleiviams yra labai nekokybiškas. Nekalbu apie informacijos pateikimą fiziškai autobusų stotelėse, ten situacija turbūt dar graudesnė.

Maršrutų sudarymas ir autobusų dažnumas, kelia nemažai klausimų.

  • Pvz.: kai į Rusnę važiuojama tik trečiadienį ir šeštadienį ir tai tik 1 kartą dienoje. Nuvažiavus į Rusnę (ar atvirkščiai), kaip grįžti? Tiesa yra dar vienas maršrutas Šilutė – Rusnė – Uostadvaris, bet čia tiek visokių išlygų ir išimčių ir jis gan painus, todėl neaprašinėsiu.
  • Kita problema, pvz.: jei reikia nuvažiuoti į Švėkšną (vieną didesnių miestelių rajone), yra net 3 skirtingi maršrutai. Tiesa, reisų daugiau nei į Rusnę, bet sužiūrėti visas galimybes, kaip nuvykti į Švėkšną, reikia peržiūrėti 3 maršrutus. Jokios galimybės susirasti informaciją tiesiogiai, kokie visi galimi maršrutai tarp 2 stotelių.
  • Visų maršrutų neanalizuoju, bet kyla klausimas, kada paskutinį kartą buvo peržiūrėti maršrutai, autobusų dažnumai, atsižvelgta į keleivių srautus? Atsakymo nerandu, bet panašu, kad senai.

Pustučiai arba netinkamai parinkti autobusai

Kita problema, pustuščiai Šilutės autobusai, pvz.: miesto autobusas vadinamas Antrukas. Ne kartą mačiau didelį, nepatogų autobusą, kuriuo važiuoja 1-2 žmonės. Pats neatsimenu, kada važiavau šiuo autobusu. Ir žinau kodėl nevažiavau. Visų pirma, maršrutas išraitytas nelogiškai per miestą. Antra, normalios ir patogiai prieinamos informacijos, kada toks autobusas važiuoja, nebuvimas, verčia rinktis kitus būdus keliauti. Čia matau, neatsakingą resursų naudojimą, kai leidžiamas neproporcingas autobusas pagal keleivių srautus. Ir vėl kyla klausimas, kada paskutinį kartą buvo daryta kokia nors analizė tokio maršruto? Man neteko girdėti.

Ne kartą teko matyti ir situaciją, kai į tarpmiestinį maršrutą išleidžiamas miestui pritaikytas autobusas (pvz.: į Klaipėdą), kuris yra nepatogus ilgesnėms distancijoms. Čia vėl atbaidomi keleiviai.

Neteko girdėti informacijos iš ŠAP, kaip jie pritaikė vietos maršrutus atsiradus traukiniui į Klaipėdą. Jei kokie pasikeitimai ir buvo, apie juos žino turbūt tik ŠAP darbuotojai ir keli keleiviai, kurie priversti važinėtis autobusais, nes neturi kitų alternatyvų.

Šilutės autobusų parko finansai

Pabandžiau pažiūrėti kaip ŠAP sekasi finansiškai. Deja, svetainėje pateiktos ataskaitos už 2016 metus, o jau artėja metas, kai reikėtų teikti ir už 2018 metus. Iš ataskaitų (ir viešos informacijos) matau, kad apyvarta 2016 metais mažėjo, keleivių taip pat mažėjo, tiesa, pelnas kiek paaugo (nuo €40 tūkst. 2015 m. iki €70 tūkst. 2016).

Pagal rekvizitai.lt duomenis, darbuotojų taip pat mažėja ir yra visu 20 mažiau nei numatyta etatų (šiuo metu dirba 72, o etatų yra 92 pagal 2016 m. duomenis). Priežastis gan aiški, palyginti maži atlyginimai, vidurkis kiek daugiau nei €660 „ant popieriaus“, kas yra gerokai mažiau nei Lietuvos vidurkis (~€936 „ant popieriaus“), todėl nenuostabu, kad trūksta darbuotojų, o dirbantys nėra labai motyvuoti.

Šilutės autobusai svetainėje taip pat pavyko rasti, kad 2018 metais buvo 2 viešieji pirkimai įsigyti vieną naudotą (ne senesnį nei 2000 m.) tarpmiestinį ir 2 naudotus (ne senesnius nei 2010 m.) priemiestinius autobusus. Tiesa, nežinau ar pavyko ką įsigyti, nes tokios informacijos nėra. Bet išvada paprasta, perkami ne pirmos jaunystės autobusai, taip papildant ir taip jau seną parką.

Seni autobusai

Seni Šilutės autobusai, dar viena priežastis kuri atbaido keleivius. Turbūt nereikia daug aiškinti kodėl. Seni daugiau genda (didėja rizika vėlavimo ar neatvykimo), yra nepatogūs, prastai šildomi, garsiai veikia, ne ergonomiški ir t.t. ir pan. Nėra malonu važiuoti tokiais autobusais.

Akivaizdu, kad viešasis transportas yra apleistas, neūkiškai valdomas, todėl turime tikrai nekokią situaciją. O galėtų būti atvirkščiai, galėtumėme būti pavyzdys, kaip reikia tvarkytis, tiekti kokybiškas paslaugas, gerinti gyventojų susisiekimą viešuoju transportu ir gyvenimo kokybę.

Keletas idėjų, kaip galima būtų pagerinti susidariusią situaciją

  • Visų pirma, reikėtų padaryti patogią tvarkaraščių peržiūrą, su platesnėmis galimybėmis, pvz.: paieška iš konkrečios stotelės visų galimų maršrutų. Taip pat, sukurti ir mobilių įrenginių sprendimą (programėlę), tvarkaraščiams, o tokių pavyzdžių ir sistemų yra, tereiktų prie jų prisijungti.
  • Antra, reikėtų peržiūrėti visus esamus maršrutus, jų keleivių srautus. Įvertinti, kurie naudingi, kurie ne. Suderinti autobusus su keleivių kiekiu, kad nevažiuoti dideli tušti autobusai, švaistydami brangų kurą ir smarkiai teršdami pervežant tik kelis žmones.
  • Atnaujinti autobusų parką, naujais, ekologiškais, ergonomiškais, nedideliais autobusais, kurie negenda, kuriuos prižiūrėti lengviau. Finansavimą galima gauti iš taršos kvotų pardavimo kitoms valstybėms, kur keletas kitų rajonų jau pasinaudojo tokia galimybe įsigyti autobusų. Taip pat, galima rašyti ES projektus, parko atnaujinimui. Resursų tikrai galima atrasti ir likvidavus nenaudojamą turtą ir pan.
  • Peržiūrėti miesto ir rajono maršrutus, ištirti žmonių keliavimo įpročius. Kaip ištirti? Mobilių ryšių operatoriai turi nemažai informacijos, kaip juda mobilūs telefonai (ir jų savininkai), kur didžiausi srautai, kuriuo laiku ir pan., tokiais duomenimis gali pasidalinti su savivaldybėmis. Iš šių duomenų, galima daryti išvadas, kuriuos maršrutus tankinti, kur jų trūksta, o kur per daug.
  • Suderinti vietos autobusų maršrutus su traukiniu Šilutė – Klaipėda. Taip pat suderinti autobusų maršrutus, pvz, Rusnė – Šilutė, ir Šilutė – Žemaičių Naumiestis ir pan.
  • Pritaikyti autobusų maršrutus turizmo sezonui, į Kintus, į Ventę, Mingę, Rusnę, suderinant su keltais į Nidą. Tvarkaraščius išversti bent į anglų kalbą, kad užsienio turistai galėtų orientuotis.
  • Peržiūrėti Antruko maršrutą, padarant jį daugiau draugišką miestiečiams, įrengiant logiškas stoteles, aiškų važiavimo grafiką, pvz.: kas pusvalandį piko metu ir kas valandą ne piko. Įrengti informacines švieslentes apie autobusų važiavimą miesto stotelėse, taip, kaip yra Augustovo mieste Lenkijoje. Gal būt reikia ir antro maršruto iš Pagrynių.
  • Tapti atviriems ir aktyviems, kviesti miestiečius persėsti į naujus, švarius autobusus.

Taip, tai ilgalaikis procesas, kuris vaisius duos ne iškarto, tačiau visos priemonės įmanomos, nereikalauja stebuklingų ir didelių resursų, o naudą pajustų ne tik rajono gyventojai, bet ir svečiai, juk esame turizmo kraštas.

Šis įrašas rašytas mano Tumblr paskyroje 2019 sausio mėnesį.

Grįžti į tinklaraštį

Rašyti komentarą

Turėkite omenyje, kad prieš paskelbiant komentarus, jie turi būti patvirtinti.