Ar verta kaupti senatvei papildomai? (III dalis)

Sveikinu, Jūs domitės savo ateitimi ir savo pinigais. Iš kur tai žinau? Perskaitę pirmus du ir gan ilgus tekstus, skaitote trečiąjį.

Priminsiu – šiai dienai Lietuvoje veikia trijų pakopų (žingsnių) pensijų kaupimo sistema, galinti padėti susikurti orią senatvę. I pakopa – Sodra (apie ją truputį plačiau rašiau pirmoje dalyje). II pakopa – tai papildomas dalinai privalomas (nors dar savanoriškas) kaupimas, apie kurį rašiau antroje dalyje. Yra ir III pakopa, apie kurią plačiau išdėstysiu žemiau.

Turbūt dauguma esate girdėję, kad dalį savo pajamų reikia taupyti? Kiek tiksliai taupyti – kitas klausimas, bet standartiškai rekomenduojama bent 10% nuo savo pajamų kas mėnesį atidėti ateičiai, kitaip sakant, taupyti. Tas procentas gali svyruoti, ir kuo anksčiau pradedama taupyti, tuo jis gali būti mažesnis (pvz., dvidešimtmečiui gali pakakti kas mėnesį atidėti po 5%, o pradėjus taupyti trisdešimties, norint sukaupti panašiai, jau reikėtų 10%).

Kiek kiekvienam taupyti – asmeninio apsisprendimo reikalas. Tačiau tikriausiai didžioji dauguma sutinka, kad taupyti reikia. Deja, taupančiųjų nėra tiek daug, kiek turėtų būti. Turiu prisipažinti, praeityje ir man ne visada pavykdavo atidėti ateičiai. Todėl iš patirties sakau, kad žinojimas ir darymas yra du skirtingi dalykai. Nors ir žinojau, bet nedariau. Aš ne išimtis – tokių žmonių yra didesnioji dauguma Lietuvoje. Taupyti mums „trukdo“ daugelis dalykų, tokių kaip per mažos pajamos, netikėti ir neplanuoti pirkiniai, pramogos, nereikalingų daiktų pirkimas ir t.t. Tačiau, kad ir kas trukdytų taupyti, gerai pagalvojus ir teisingai susidėliojus prioritetus, 5-10% sumą tikrai gali atidėti kiekvienas, nesvarbu, kokios yra gaunamos pajamos.

Didžioji dauguma kaupiančiųjų II pakopos pensijų kaupimo sistemoje (tokių yra virš milijono), atsideda kas mėnesį nuo 2,1% iki 3%. Tai jau yra šis tas, bet nepakankama. Norint atsidėti daugiau, yra galimybė pačiam papildomai mokėti į II pakopos pensijų fondą, bet tas mechanizmas nėra labai išplėtotas. Kiek paprastesnis ir aiškesnis būdas – III pakopa.

Kas yra ši III pakopa ir kam man jos reikia, paklausite. III pakopa – visiškai savanoriškas ilgalaikis taupymas savo senatvei. Kam to reikia? Tie, kas nori senatvėje kas mėnesį gauti orią „pensiją“, bet žino, kad 40-60% nepakaks (rašiau antroje dalyje), gali taupyti papildomai III pakopoje. Deja, taupančiųjų III pakopoje yra daug mažiau nei taupančiųjų antroje, nors skaičius vis didėja.

Kam taupyti III pakopoje, kai galiu pasidėti kojinėje/indėlyje/banko sąskaitoje, paklausite? Atsakau: pirma, išvardintose populiariausiose lietuvių „taupymo“ priemonėse esantys pinigai neuždirba nieko, o dėl infliacijos nuvertėja 3-4% per metus. Tai per ilgą laiką smarkiai sumažina turimų pinigų vertę. Antra, valstybė tokių taupytojų niekaip neskatina. Tačiau skatina taupančius III pakopoje su taip vadinama GPM lengvata. Kiekvienam taupančiajam III pakopoje valstybė gražina 20% atgal už sau į trečią pakopą pervestus pinigus. Pvz., jei kas mėnesį pervedate 100 eurų į III pakopos pensijų fondą ar investicinį gyvybės draudimą, jums už tai sugrįžta 20 eurų, kas sudaro garantuotą 20% grąžą, plius tiek, kiek uždirba įdarbinti pinigai (vidutiniškai 3-7% metinių palūkanų).

Kuo skiriasi III pakopa nuo II? III pakopa yra savanoriškas ir daug lankstesnis kaupimas. Čia įmokas galite daryti, kada norite, ir įmokų dydis gali būti toks, kokio jūs patys norite. Pinigus galima išsiimti ir nesulaukus pensinio amžiaus. Tiesa, jei jums bus pritaikyta valstybės lengvata, o pinigus išsiimsite anksčiau nei jums liko 5 metai iki pensinio amžiaus, gausite grąžinti valstybei 15% (nors gavote 20%). Tačiau, jei pinigus išlaikysite iki jums liks mažiau nei 5 metai iki pensinio amžiaus ir III pakopoje pinigai bus laikomi bent 5 metus, tai valstybės lengvata jums bus dovanojama.

Reikia paminėti, kad maksimali lengvatos suma yra 300 eurų per metus. Tai reiškia, kad atsidėję savo ateičiai 1500 eurų per metus (125 eurai per mėnesį), papildomai iš valstybės gausite 300 eurų. Galite atsidėti ir daugiau, bet vis tiek maksimalią grąžą iš valstybės galite gauti ne didesnę nei 300 eurų.

Kitas trečios pakopos taupymo skirtumas yra tas, kad sukauptą sumą galėsite išsiimti visą iš karto, kai tuo tarpu II pakopos pinigai mokami kas mėnesį 20 metų, pridedant prie Sodros pensijos. Taip užtikrinamas nuolatinis pajamų srautas.

Iš esmės III pakopos pensijų fondai nedaug skiriasi nuo II pakopos pensijų fondų.  Jei norite tik taupyti su investavimu, tai III pakopos fondai šiai dienai yra pigiausias būdas investuoti su garantuota minimalia 20% grąža.

Kuriuos savarankiško taupymo instrumentus skatina valstybė? Tai kaupimas tikros III pakopos pensijų fonduose, bei investiciniame gyvybės draudime. Vakarų šalyse didžioji dauguma gyventojų turi po vieną ar net kelis investicinius gyvybės draudimus. Ten tai yra įprasta praktika, kai tėvai vaikus draudžia jau nuo mažens, darbdaviai draudžia darbuotojus, dirbantieji patys draudžiasi save.

Kas yra investicinis gyvybės draudimas? Tai asmeninis KASKO su investavimo funkcija, kitaip – du viename (2in1). Kam man jo reikia, paklausite? Atsakau: jei esate pajamas gaunantis žmogus ir nuo jūsų priklauso jūsų šeimos finansai, tai jūs privalote turėti gyvybės draudimą – dar geriau investicinį. Tiesiog rizikinis draudimas, už kurį mokama į metus kartą, jau yra gerai, nes turint tokį draudimą nelaimės atveju, gaunama išmoka. Tačiau, jei nelaimingų atsitikimų nenutiks, tarkim, per ilgą laikotarpį (10-20 metų), tai sumokėti pinigai liks draudimo bendrovei. Norite atgauti pinigus? Tada jums reikia investicinio gyvybės draudimo.

Kas yra geras investicinis gyvybės draudimas? Tai toks draudimas, kai jūsų įmokų suma yra mažesnė arba lygi išmokų sumai po ilgo laiko (minimaliai 10-12 metų) ir kai turite draudimo apsaugas nuo nelaimingų atsitikimų, kritinių ligų ir yra drausta jūsų gyvybė. Kaip tai įmanoma? Jūsų įmoka skaidoma į dvi dalis: viena dalis padengia draudimo apsaugų kainą, kita dalis investuojama (kaip ir II ar III pakopos fonduose), ir tie pinigai uždirba pinigus. Per ilgą laiką uždirbti pinigai susilygina su įmokomis, o kartais ir jas viršija. Jei jums per visus investavimo metus nenutiks nelaimingų atsitikimų, tai bent jau tuos pačius pinigus atsiimsite atgal, o jei kas nors nutiks – dar gausite ir draudimo išmokas.

Taigi, norint kaupti ir sukaupti oriai senatvei, reikėtų dalyvauti visuose trijuose žingsniuose (pakopose). Rekomenduotina dalyvauti II pakopoje, kaupiant maksimaliai, taip pat taupyti savarankiškai III pakopoje, pasinaudojant valstybės GPM lengvata, atgaunant 20%. Jei norite apsaugoti save ir savo šeimą nuo galimų finansinių bėdų, rinkitės gyvybės draudimą su investavimo funkcija bei, esant galimybei, papildomai kaupkite III pakopos fonduose. Taip kaupdami ir atidėdami bent 10% savo pajamų į aukščiau išvardytas priemones, pakankamai ilgą laiko tarpą (10-30 metų), labai tikėtina, kad pensijai sukaupsite solidžią sumą, kuri galės garantuoti bent jau 70%-90% jūsų buvusių pajamų lygį. O jei atidėsite ir taupysite dar daugiau, tai galėsite tikėtis pensiniame amžiuje per mėnesį gauti ir didesnes pajamas nei uždirbdavote.

Tai, ar verta kaupti senatvei? Jei norite gyventi gerai, manau, verta. Paklausiu dar kitaip, o kas norėtų gyventi kaip vokiečių senjoras? Jei norite, tai turite elgtis kaip vokiečiai, kurie visas mano aprašytas taupymo priemones naudoja visą savo darbingą gyvenimo laikotarpį, o pensiniame amžiuje keliauja po pasaulį. Tad to ir linkiu Jums – keliauti ir gyventi oriai.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *