Ar verta kaupti senatvei papildomai? (II dalis)

Jeigu skaitote antrą dalį, vadinasi, norite sužinoti, kodėl vis dėl to verta kaupti senatvei. Šiai dienai visi dirbantieji be jokių papildomų pastangų kaupia senatvei: dirba, moka mokesčius, kurių labai didelė dalis nueina į SODROS biudžetą, ir, pasiekę pensinį amžių, tikisi gauti valstybinę pensiją (o gal pašalpą). Mokame didelius mokesčius, laikome tai savaime suprantamu dalyku ir neklausiame, ar tai naudinga, ar ne, nes kito varianto nelabai yra. Tačiau šis pasirinkimas kuo toliau, tuo sunkesnis, nes gaunama pensija sudaro vis mažesnę dalį nuo vidutinio darbo užmokesčio, ir ji vis mažės (priežastis nurodžiau pirmame straipsnyje).

Tikriausiai niekas nesiginčys, kad senatvėje dauguma nebeturi tiek jėgų, energijos bei galimybių dirbti ir užsidirbti kaip jaunystėje. Todėl visą gyvenimą dirbdami, dalį santaupų vienokiu ar kitokiu būdu atsidedame ateičiai. Kodėl? Todėl, kad senatvėje gali nebebūti galimybių dirbti, bet gyventi dar teks. Vidutiniškai, sulaukusi pensijos, moteris Lietuvoje gyvena apie 22 metus, o vyras – apie 17 metų, ir tas amžius vis ilgėja. Tad, ar norite dar bent 20 metų save pasmerkti vargti su smarkiai sumažėjusiomis pajamomis? Dauguma žino ir supranta, kad Sodrinės pensijos nepakaks, kaip dabar mėgstama sakyti, oriai senatvei. Tačiau, ką daryti, kad ta senatvė būtų ori, žino ne visi. O daryti mes šį tą galime, pavyzdžiui, dalyvauti trijų pakopų (žingsnių) pensijų kaupimo sistemoje.

Pirma pakopa, dar vadinama Sodra, daugiau mažiau visiems aiški, todėl apie tai nesiplėsiu. Plačiau panagrinėsiu II pakopą.

II pakopa – tai papildomas, savanoriškas, (jau beveik) privalomas kaupimas. Sistema jau veikia daugiau nei 15 metų. Per tuos metus buvo kelis kartus tobulinta. Nors girdžiu gana daug skeptiškų pasisakymų, neva, nesąmonė, sistema vis keičiama ir keičiama, ir kam čia kaupti, jei nuolat kažkas keičiama, iš tikrųjų turime džiaugtis, kad ji gryninama ir gerinama dirbančiųjų naudai.

Pateiksiu keletą pavyzdžių. Reformos pradžioje (2004 m.) fondų administravimo mokesčiai buvo apie 2%. Dabar tas procentas mažinamas. Šiandien (2020 metais) jis siekia 0,65%, o 2021 liks tik 0,5%. Ką tai reiškia? Tai, kad fondų valdytojai už tuos pačius administravimo darbus uždirbs daug mažiau, bet kartu turės labiau stengtis kelti fondų vertę. Nauda žmonėms – per 20-30 metų sutaupyti keli ar keliolika tūkstančių eurų.

Kitas pavyzdys: nuo šių metų pradžios įvesti gyvenimo ciklo fondai. Visi pensijai kaupiantys žmonės be jokių papildomų mokesčių pagal savo amžių dabar yra automatiškai priskirti fondui, kuris atitinka jo amžiaus riziką. Taip galimai ateityje galėsime sukaupti daugiau. Paklausite, kaip? Yra žmonių, kurie tuos 15 metų buvo priskirti, pavyzdžiui, konservatyviajam fondui, nors pagal savo metus turėjo būti priskirti rizikingam fondui su didesne grąža (rizikingesnis fondas per ilgą laiką generuoja didesnę grąžą, o konservatyvusis tinkamas labiau turto išsaugojimui, žmonėms, kuriems iki pensinio amžiaus liko nedaug). Paklausite, na, ir kas? O gi tas, kad šių žmonių investicinė grąža bus mažesnė nei tų, kurie buvo priskirti jo amžių atitinkančiam fondui. Dabar šio neatitikimo nebėra, ir visi automatiškai suskirstomi pagal metus.

Dar vienas svarbus pakeitimas: pensijų dalyvis gali laisvai rinktis pensijų kaupimo bendrovę, ir nebereikalaujamas notaro patvirtinimas (kaip reikėjo iki 2019 pradžios). Bendrovę keisti galima tiek kartų, kiek norime, ir tai atsieina maksimaliai 0,05% nuo sukauptos sumos (€5 nuo €10.000 sukaupto turto), nors kiek žinau dauguma bendrovių visai netaiko tokio mokesčio.

Šie ir kiti pakeitimai yra naudingi kiekvienam paprastam kaupiančiajam. Tačiau tik to nepakanka – reikia šio to daugiau. Ir tai yra. Pirma, II pakopos pinigai yra mūsų asmeniniai ir paveldimi. Tik jie yra užrakinti specialioje sąskaitoje ir bus atiduoti, kai sulauksim pensinio amžiaus. Jo nesulaukus, pinigus paveldės mūsų artimieji. Sodra tokios galimybės neteikia:  per visą nugyventą laikotarpį sumokėta didelė mokesčių suma nėra paveldima.

Kitas labai svarbus argumentas UŽ – valstybės paskata. Valstybė visiems kaupiantiesiems šiemet prideda po ~ €216 per metus (~ €18/mėn.) į jūsų II pakopos sąskaitą. Kitais metais ši suma šiek tiek padidės, nes tai yra 1,5% nuo užpraeitų metų vidutinio darbo užmokesčio, kuris kas metus kyla. Ši valstybės paskata sudaro nemažą dalį sumos, kurią pats kaupiantysis įneša, ypač, jei jis uždirba mažiau nei vidutinį darbo užmokestį. Tokiu būdu kas mėnesį kaupdami pensijai, nelabai jaučiame sumažėjusias pajamas, nes įmokos į II pakopos pensijų kaupimo fondus nuo algos mokamos automatiškai. Tačiau per 30-40 metų (tiek trunka vidutinio žmogaus darbingas amžius) sukaupta suma gali siekti kelis šimtus tūkstančių eurų. Tokio dydžio sumą pensijai sukaups dabartiniai dvidešimtmečiai – trisdešimtmečiai. O kaip su vyresniais, jau klausiate? Taip, jų sukauptos sumos bus mažesnės, bet jos bus, ir tai yra bet kokiu atveju geriau nei nieko.

Ką duoda II pakopa? Kaip ir rašiau, tai yra mūsų asmeniniai pinigai, mūsų pensijos fondas, paveldimas, išmokamas mums, kai sulauksime pensinio amžiaus. Ar iš fondo išmokų užteks pinigų oriai senatvei? Tikriausiai ne visiems. Iš II pakopos pensijų kaupimo sistemos kartu su Sodrine dalimi galite tikėtis apie 40-60% buvusių savo pajamų dydžio. Ar turėdami tokias pajamas, galėsite senatvėje oriai gyventi, tai labai priklauso ir nuo to, kaip tą orią senatvę įsivaizduojate. Norintiems oraus gyvenimo senatvėje, yra ir III žingsnis (pakopa), apie kurį skaitykite kitame straipsnyje.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *