Saulėlydis, senatvė

Ar verta kaupti senatvei papildomai? (I dalis)

Nors Lietuvoje rimta pensijų reforma skaičiuoja šešioliktus metus (pradėta 2004 metais), tačiau dauguma lietuvių nelabai supranta jos paskirties, naudos ir reikalingumo. Per tuos metus reformą lydėjo kelios stambios korekcijos. Tačiau jos kol kas mažai keičia žmonių (ne)žinojimą.

Tiesa, reikalai, po 2019 metų pradžioje įvykdytos reformos, ėmė kiek gerėti. Paklausite kodėl? Atsakymas paprastas – didelė reforma paskatino žmones labiau domėtis, klausti, daryti sprendimus. O tai jau yra nemažas žingsnis mūsų visų finansinio raštingumo didinimui, suvokimui, kas vykdoma ir kokia iš to nauda Lietuvos piliečiui. Tačiau ir po domėjimosi, daug klausimų nebuvo atsakyta, nemažai žmonių iki šiol nežino, ką daryti toliau. Apie tai ir noriu parašyti šiame straipsnių cikle. Pradžioje – trumpas įvadas.

Po nepriklausomybės atgavimo buvo pasirinkta vienos pakopos pensijų sistema, dar kitaip vadinama SODROS modeliu. Tiesa, nevisai tinkamas pasirinkimas, bet pensijų sistemą reikėjo kurti nuo nulio. Tokio vienos pakopos modelio esmė – surenkami mokesčiai iš tuo metu dirbančiųjų ir išdalinami tuo metu esantiems pensininkams. Modelis veikė nuo pat pradžių ir visai neblogai, nes dirbančiųjų buvo daugiau nei išėjusiųjų į užtarnautą poilsį. Tačiau toks modelis buvo pasmerktas žlugti. Ne dėl Lietuvos problemų ar blogų politikų, bet apskritai dėl globalinių tendencijų: gerėjančio gyvenimo (poreikis didesnėms pensijoms), ilgėjančios gyvenimo trukmės (daugėja pensijos amžiaus žmonių), mažėjančio gimstamumo (visose išsivysčiusiose šalyse), atsiradusios galimybės laisvai judėti paskatino emigraciją (mažėjo dirbančiųjų). Ilgainiui visi šie veiksniai pradėjo smarkiai įtakoti galimybes mokėti didesnes pensijas, nes tiesiog dirbančių ir mokančių mokesčius gyventojų mažėja, o senatvės pensijos amžiaus – daugėja. Siekiant išvengti katastrofos, politikams reikėjo kažko imtis, nes senjorai yra labiausiai rinkimuose dalyvaujanti demografinė grupė. Todėl 2000 metų pradžioje atsirado svarstymai apie pensijų sistemos reformas. Ačiū Dievui, tuometiniams politikams užteko proto suvokti, kad sistemą reikia kurti pagal išsivysčiusių vakarų valstybių, tokių kaip Vokietija, modelius. Tiesa, sukurti tokią sistemą per metus – misija neįmanoma. Tokios sistemos iki savo piko vakaruose turėjo nugyventi ne vieną dešimtmetį. Deja, lietuvių tauta yra maksimalistai ir nori visko, čia ir dabar, ir iš karto, bet taip nebūna. Gerai sistemai susiformuoti reikia laiko, kaip reikia laiko geram vynui sunokti. Nors 2004 metais inicijuota pertvarka šiandien skaičiuoja šešioliktus metus, bet tai dar ne pabaiga. Tai tik kelio vidurys.

Aš daugiau nei dešimt metų domiuosi finansų pasauliu, investavimo galimybėmis, ekonomika, taupymu ir panašiais dalykais. Iki 2019 metų antros pusės niekada nedirbau darbo, tiesiogiai susijusio su finansais. Tai tebuvo mano pomėgis. Eilę metų žinias gilinau skaitydamas knygas, žurnalus, straipsnius ir forumus internete, žiūrėdamas dokumentinius ir vaidybinius filmus, sekdamas naujienas ir protingų žmonių analizes. Atėjo momentas, kai suvokiau, kad turimas žinias reikia gilinti profesionaliai, o šį tą jau galiu atiduoti ir kitiems. Galiausiai aplinkybės susiklostė taip, kad savo karjerą pasukau į finansų sritį ir tapau finansų konsultantu. Todėl kas dieną susiduriu su žmonėmis, kurie nori taupyti, kurie turi klausimų, susijusių su finansais, ateitimi, investavimu. Susiduriu su žmonėmis, kurie nežino, ką daryti, kaip pasiekti, kad jų pajamos, išėjus į pensiją, taip drastiškai nesumažėtų. Į šiuos ir panašius klausimus atsakinėju nuolat.

Iki šios dienos II pensijų kaupimo pakopoje Lietuvoje dalyvauja apie 1,3 milijono žmonių (beveik visi dirbantys). Tačiau, kaip man tenka susidurti, dauguma dažniausiai tiksliai nežino, nei kur kaupia, nei kaip kaupia, nei kokia šio kaupimo nauda. Šių žmonių negaliu kaltinti, nes, nors informacijos yra, bet ji tokia paini, sudėtinga, reikalaujanti daug laiko į ją įsigilinti ir ją perprasti. Švietimo sistema, deja, tokių dalykų nemoko, nėra įpročių visuomenėje, nėra praktikos, patirties ir pasitikėjimo. Todėl didžioji dauguma tiesiog palieka tuos klausimus likimo valiai. Bet likimas ne visiems vienodai būna geras ir ne visiems pasiseka. Manau, sutiksite, kad kiekvienas galime daryti sprendimus ir savo likimą įtakoti.

Kituose straipsniuose parašysiu, kaip tai galime padaryti. Detaliai atsakysiu ir į klausimą, ar verta kaupti senatvei papildomai. Išduosiu paslaptį – tikrai verta. Kodėl? Skaitykite kitus straipsnius ir, tikiuosi, rasite atsakymus į jums kylančius klausimus.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *